Sociofobija.Lithuanianforum.net

Sveiki užsukę į Sociofobijos diskusijas! Jūs esate neprisijungę/neužsiregistravę, tad rekomenduojame tą padaryti dabar, nes registruoti nariai nemato reklamos bei turi daugiau galimybių! Smile

Diskusijos, patiriantiems sociofobiją


  • Pradėti naują temą
  • Atsakyti į pranešimą

Apatija ir tuštuma

Share
avatar
beta


Female Pranešimai : 62
Užsiregistravo : 2013-03-01

Apatija ir tuštuma

Rašyti by beta on Sk. 05 26, 2013 8:35 pm

Ar būna taip kad jaučiatės apatiškai, tuščiai, tarsi būtūmėt mirę iš vidaus? Ar dažnai jus aplanko tokie dalykai ir kiek laiko tai maždaug trunka? Ar žinote kokių nors būdų su tuo kovoti.
Mane pavyzdžiui šitas dalykas lydi net pati nepamenu nuo kada. Bet jis būdavo labai silpnas. Pastaruoju metu siaubingai sustiprėjo ir kankina mane labiau negu pati sociofobija.
avatar
Aisling

Nothing happens to me...
galvojantis
Female Pranešimai : 759
Užsiregistravo : 2012-02-15
Miestas : Town of laziness

Re: Apatija ir tuštuma

Rašyti by Aisling on Sk. 05 26, 2013 11:57 pm

Hmm....
Šiaip tokius visokius kankinančius jausmus pajaučiu karts nuo karto, jie ateina ir praeina. Ir vėl ateina. Ir praeina... ir taip pasaka be galo.
Bet nepasakyčiau, kad tai apatija ar tuštumas. Arba tiesiog nesuprantu to...
Net sunku įvardyti koks tai jausmas.
Kaip toks vadinasi?
Jis užplūsta kartais visiškai netikėtai, o kartais kai pažiūriu/paskaitau ką nors liūdno, slegiančio, depresiško, arba net atvirškiai - ką nors itin... kas turėtų liftinti up, įkvėpti ar pan, bet mane kartais tai kaip tik priverčia jaustis kažkaip... sušiktai...
Toks pasijaučia beviltiškumas.
Kai nori nieko nejausti, bet jauti kaip tik per daug ir galiausiai nebesuvoki ką jauti.
Tik tokį neapsakomą sunkumą krūtinėje...
Lyg kažkas spaustų širdį.
Kažkas ją slegia.
Tada užplūsta tokia depresija...
Kuri po to praeina. Bent jau ankščiau ar vėliau.


avatar
mrsandman

Male Pranešimai : 20
Užsiregistravo : 2012-09-25
Amžius : 25

Re: Apatija ir tuštuma

Rašyti by mrsandman on Sk. 06 16, 2013 4:16 am

Na ko jau ko šie pojūčiau man daugiau nei artimi Very Happy Mano atveju juos išprovokuoja depresija bei kartu su ja persipinantis nerimas ir sociofobija.
avatar
WuWei

harmoningas
Female Pranešimai : 44
Užsiregistravo : 2012-08-04

Re: Apatija ir tuštuma

Rašyti by WuWei on Kv. 06 27, 2013 7:26 pm

Tuštumos, beprasmybės išgyvenimas aplanko įsigilinus į tai, jog aš, kaip asmenybė, iškylu iš įgimtų psichinių struktūrų ir išorinio pasaulio sąveikos, kurioje to originalumo labai nedaug. Apskritai, dalykai, kuriuos matau savyje, atsikartoja ir visuose kituose, aišku kiek kitokiais santykiais proporcijomis. Tiek mano požiūris, tiek vertybės, gyvenimo tikslai,tiek skonis - visus juos matau ir man išoriškame kultūriniame gyvenime. Taigi, visa tai perimta, o mano individualumas pasireiškia tik tame, kad turiu įtakos pasirinkti, ką priimti, ką atmesti, ką sujungti, o ką atskirti. Nemažai dalykų jau duota, ir jų pasirinkti negaliu, pvz., nervų sistemos jautrumas,temperamentas ir aplinka, kurie savaip nuspalvina suvokimą ir įtakoja vidinius turinius.

Įsigilinus į aukščiau išreikštas mintis, kad mano savasties centre driekiasi tuštuma, kadangi pati iš prigimties savyje jokio apibrėžiamo turinio neturiu. Tą tuštumą suvokiu kaip prigimtinę neapibrėžtį, buvimą Nejokiu (niekuom) - jokios tapatybės neturėjimą, prigimtinį vidinio pasaulio tuštumą.

Iš tuštumos savyje pajautimo išplaukia stiprus ir vidinės laisvės, ir vidinio suvaržymo pajautimas. Laisvės iš to, kad tuštuma numeta jungą atitikti kažkokius tapatybės modelius, standartus, o suvaržymo - tuštuma nėra gryna tuštuma - joje jau iki tau gimstant jau egzistuoja tam tikras formas turinčios konstrukcijos, su kuriomis sąveikaudama patirtis įgyja prasmę , todėl gali tau kažką reikšti. Dėka nelaisvės aš esu pajungta susidaryti bendražmogiškus vaizdinius, kurie žmonijos tarpe egzistavo dar iki man gimstant, išgyventi pasaulį panašiai, kaip dar prieš mane išgyveno kiti, patirti tai, kas jau iki manęs daug sykių buvo patirta, susidaryti įžvalgas, kurios jau sužibėjo ne vienoje galvoje.

Tuomet savęs paklausiu, jei ir kiekvienas kitas, kaip ir aš, savyje yra tik tuštuma, kas yra tas pagrindas, kuriuo remdamasis, žmogus gali mylėti save ir teigti, kad yra vertas vietos šiame pasaulyje. Ir tuomet pamatau, kad jei kiekvienas iš mūsų esame Nejoks, tai žmogaus vertė kyla ne iš jo buvimo Kažkuo, bet tiesiog buvimo, tuo, Kad (o ne Koks) jis yra.

Galų gale pajučiu ramybę.

Sponsored content

Re: Apatija ir tuštuma

Rašyti by Sponsored content

  • Pradėti naują temą
  • Atsakyti į pranešimą

Dabar yra Pen. 11 24, 2017 7:34 am